Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2004

Meinloka Morgunblašsins

Morgunblašiš ber höfušinu viš steininn ķ umręšu um hugsanlega ašild Ķslands aš Evrópusambandinu. Žann 15. įgśst birtist leišari ķ Morgunblašinu žar sem fariš var höršum oršum um grein mķna sem hafši birst ķ blašinu deginum įšur.
Morgunblašiš afgreišir andstęšinga sķna ķ Evrópuumręšunni žannig aš žeir hljóti aš vera haldnir meinloku. Morgunblašiš hrekur žó ekki eina einustu stašreynd sem sett var fram ķ grein minni. Žar var m.a. sagt aš hagsmunir okkar rśmist fyllilega innan nśverandi stefnu ESB og sį Morgunblašiš žeirri fullyršingu allt til forįttu.
Veišiveršmętin tryggš Ķslendingum
En ef viš lķtum į hverjir eru hagsmunir Ķslands er augljóst aš žeir felast ķ veišiveršmętunum. Žeir hagsmunir eru tryggšir ķ nśverandi stefnu ESB vegna žess aš skilyrši fyrir kvótaśthlutun hjį ESB er veišireynsla.
Žaš ętti ekki aš žurfa aš segja Ķslendingum aš Ķsland er eina žjóšin sem hefur veišireynslu ķ ķslenskri lögsögu og fengi žar af leišandi allan kvóta. Einnig er hęgt aš gera kröfu um aš sjįvarśtvegsfyrirtęki sem fį kvóta hafi raunveruleg efnahagsleg tengsl viš viškomandi svęši.

Eftir stendur žį įkvöršunin um heildarkvótann sem aš öllu óbreyttu yrši tekin ķ rįšherrarįšinu ķ samręmi viš rįšleggingar vķsindamanna. Sś įkvöršun er žó eingöngu formlega ešlis eins og Morgunblašiš višurkennir ķ leišara sķnum. Žar sem Ķslendingar fį allan kvótann vegna reglunnar um veišireynslu eru Ķslendingar einu hagsmunaašilarnir aš žeirri įkvöršun. Sś įkvöršun hefur hin seinni įr veriš ķ samręmi viš rįšleggingar vķsindamanna, sem ķ tilviki ķslensku fiskistofnana yršu ķslenskir. Žetta kerfi tryggir žvķ hagsmuni ķslensks sjįvarśtvegs.
Tķmamót Morgunblašsins
Žaš felast viss tķmamót ķ mįlflutningi Morgunblašsins. Žvķ er haldiš fram ķ leišara blašsins aš yfirrįš yfir ķslenskum fiskimišum, sem fęru til rįšherrarįšsins viš ašild, yršu eingöngu formleg. Žaš er rétt. En žrjóska og naušhyggja Morgunblašsins er augljós. Morgunblašiš er eigi aš sķšur į móti ašild jafnvel žótt unnt vęri aš tryggja aš ekkert myndi ķ raun breytast ķ ķslenskum sjįvarśtvegi viš inngöngu Ķslands ķ ESB.

Į žaš var žó bent ķ grein minni aš vel er hęgt aš fara fram į aš hafsvęšiš ķ kringum Ķsland verši gert aš sérstöku stjórnunarsvęši ķ ašildarvišręšum. Slķk krafa rśmast vel innan nśverandi stefnu ESB, enda fordęmi fyrir slķku hjį ESB. Hér er žvķ ekki veriš aš ręša um undanžįgur frį rķkjandi stefnu.

Slķk krafa vęri fyllilega ešlileg af hįlfu Ķslendinga og telur Samfylkingin aš gera eigi slķka kröfu ķ ašildarvišręšum. Blašiš hikar hins vegar ekki aš śtiloka slķka nišurstöšu. Morgunblašiš er svo įkvešiš aš vera į móti ašild aš ekkert annaš kemst aš.
Sķbreytilegur mįlflutningur andstęšinga ašildar
Mįlflutningur andstęšinga ašildar og žar į mešal Morgunblašsins tekur sķfelldum breytingum. Fyrst var fullyrt aš hér myndi allt fyllast af erlendum togurum. Žaš var hrakiš meš skilyršinu um veišireynslu. Svo var žvķ haldiš fram aš erlend stórfyrirtęki myndu kaupa upp ķslenskan sjįvarśtveg og flytja hagnašinn til śtlanda. Žaš var sömuleišis hrakiš, žar sem unnt er setja skilyrši sem fyrir kvóta um aš fyrirtęki hafi efnahagsleg tengsl viš viškomandi svęši.

Žį var bent į flökkustofnana. En um žį žarf semja hvort sem Ķsland er innan ESB eša utan og fęra mį rök fyrir žvķ aš žjóšir sem vinna eins nįiš saman og ķ Evrópusambandinu séu jafnvel lķklegri til aš taka meira tillit til hverrar annarrar en ella.
Loks var gripiš ķ žaš hįlmstrį, m.a. af hįlfu framkvęmdastjóra LĶŚ ķ Fréttablašinu 14. įgśst sl., aš hinar hagstęšu reglur ESB fyrir ķslenska hagsmuni hljóti aš breytast um leiš og Ķsland gengur ķ sambandiš!

Meinloka Morgunblašsins endurspeglašist annars vel ķ tveimur leišurum blašsins sem birtust į dögunum. Ķ žeim fyrri sį Morgunblašiš žvķ allt til forįttu aš leištogar norręna jafnašarmanna teldu aš Ķsland ętti aš sękja um ašild aš ESB og taldi leišarahöfundur aš um erlenda afskiptasemi vęri aš ręša og afžakkaši rįšleggingarnar ķ nafni žjóšarinnar. Svo lišu nokkrir dagar og žį birtist annar leišari um neikvęš ummęli bresks rįšherra um ašild Ķslands aš ESB. Žį var leišarahöfundur Morgunblašsins hins vegar į žvķ aš um óvenjulega hreinskilni hafi veriš aš ręša, sem hafi komiš skemmtilega į óvart.
Óžekkt ósmekklegheit
Įšur óžekkt ósmekklegheit komu einnig fram ķ leišara sunnudagsins žegar Morgunblašiš notaši žorskastrķšin sem röksemd gegn ašild aš ESB. Žaš aš lķkja ašild aš ESB viš žorskastrķšin, eins og gert er ķ leišaranum, er svo frįleitt aš žaš tekur engu tali. Žį voru Ķslendingar aš verjast veišum og yfirgangi erlendra žjóša ķ okkar lögsögu og viš uršum aš tryggja yfirrįš yfir lögsögunni meš miklum įtökum. Žaš er ekkert slķkt į feršinni nśna.

Žótt viš geršumst ašilar aš ESB kęmi ekkert erlent fiskiskip hingaš og viš veiddum eftir sem įšur allan žann fisk sem viš veišum nśna og viš hefšum stjórn į veišum į ķslensku hafsvęši og hefšum okkar eigiš fiskveišieftirlit. Ekkert af žessu var til stašar žegar žorskastrķšin voru og žess vegna hįšum viš žau. Leišarinn er móšgun viš alla žį sem böršust ķ žorskastrķšunum. Žau snerust um allt annaš en žaš sem Evrópuumręšan gerir. Af oršum Morgunblašsins aš dęma mętti ętla aš Evrópusinnar séu landrįšamenn. Mįlflutningur sem žessi lżsir vel rökžroti Morgunblašsins, žar sem reynt er aš spila į tilfinningar og žjóšerniskennd almennings.

Ķ lok leišarans nį undarlegheitin hįmarki žar sem fram kemur aš Morgunblašiš telur Ķsland ekki eiga neitt erindi ķ ESB sakir žess aš Ķsland hafi ekki veriš ķ strķši viš nįgrannažjóšir sķnar! Slķkum röksemdum žarf vart aš svara.

Sjįvarśtvegurinn og ESB

Žaš er alltaf įnęgjulegt žegar umręšan um hugsanlega ašild Ķslands aš Evrópusambandinu fer af staš hér į landi.
Nżleg yfirlżsing formanna norręnu jafnašarmannaflokkanna, žar į mešal forsętisrįšherra Svķa, um aš Ķsland ętti aš sękja um ašild aš ESB er okkur mjög mikilvęg. Žó er öllum augljóst aš įkvöršun um ašild veršur ķ höndunum ķslensku žjóšarinnar og erlendir stjórnmįlamenn, sem hafa tjįš sig um hugsanlega ašild Ķslands, hafa undirstrikaš žaš. Velvilji sem norręnu jafnašarmennirnir sżna okkur skiptir žó miklu mįli.

Žaš er margvķslegir hagsmunir fyrir norręnu rķkin aš žau vinni saman innan ESB. Atkvęšavęgi allra norręnu rķkjanna ķ rįšherrarįšinu, gangi Ķsland og Noregur inn, veršur meira en hinna einstöku stóru rķkja s.s. Bretlands, Žżskalands og Frakklands žrįtt fyrir miklu fęrri ķbśa į Noršurlöndunum. Ķ žessu felast miklir möguleikar žar sem įratugagömul norręn samvinna nżist vel.
Rangfęrslur um sjįvarśtvegsstefnu ESB
Umręšan um hugsanlega ašild Ķslands aš ESB snżst fljótlega upp ķ umręšu um sjįvarśtvegsmįlin. Žaš er hins vegar margs konar misskilningur og rangfęrslur ķ umręšunni į Ķslandi um sjįvarśtvegsstefnu ESB. Eftirfarandi fjórar stašreyndir veršur aš hafa ķ huga.

Ķ fyrsta lagi byggist sjįvarśtvegsstefna ESB į veišireynslu. Žaš žżšir aš sś žjóš sem hefur veišireynslu į viškomandi svęši fęr kvóta śthlutušan. Žaš vill svo til aš Ķslendingar eru eina žjóšin sem hefur veišireynslu ķ ķslenskri lögsögu. Eftir inngöngu Ķslands ķ ESB munu Ķslendingar eftir žvķ sem įšur fį allan žann kvóta sem veršur śthlutaš ķ ķslenskri lögsögu. Hér mun žvķ ekkert erlent fiskiskip koma til veiša en stundum er sagt aš hér muni allt fyllast af spęnskum togurum! Žaš er fjarstęša.

Samkvęmt nišurstöšum Evrópudómstólsins (Romkes-mįliš, 46/86) eykst veiširéttur annarra ašildaržjóša ekki žótt Ķslendingar veiši ekki upp ķ sinn kvóta, t.d. vegna verndarsjónarmiša.

Ķ öšru lagi hefur Evrópudómstóllinn bśiš til žį reglu aš śtgeršarfyrirtęki verši aš hafa efnahagsleg tengsl viš viškomandi svęši sem er hįš fiskveišunum ętli žaš aš fį śthlutaš kvóta frį viškomandi žjóš (s.s. Kerrmįliš nr. 287/81 og Jaderowmįliš nr. C-216/87). Žessi regla vinnur m.a. gegn kvótahoppi.

Viš inngöngu Ķslands ķ ESB er žvķ hęgt aš gera frekari kröfur heldur en nś er um aš hagnašur af veišum fari ķ gegnum ķslenskt efnahagslķf. Eins og stašan er nś er ekkert sem hindrar aš veršmęti af Ķslandsmišum fari beint śr landi. Ašild Ķslands aš ESB kęmi žvķ landsbyggšinni mjög til góša.
Undanžįgur ekki naušsynlegar
Ķ žrišja lagi er rétt aš taka fram aš įkvöršun um heildarkvóta viškomandi žjóša er tekin ķ rįšherrarįšinu eftir rįšleggingum vķsindamanna. Žaš hefši žó litla hagnżta žżšingu ķ ljósi žess aš viš yršum eina žjóšin sem hefši hagsmuni af žeirri įkvöršun vegna reglunnar um veišireynslu og fengjum žvķ allan kvóta ķ ķslensku lögsögunni. Meginafstaša okkar hefur žó alltaf veriš aš styšjast viš rįšleggingar vķsindamanna.

En sé fólk ekki tilbśiš aš sętta sig viš žetta eru til fordęmi fyrir žvķ aš einstök hafsvęši lśti sérstökum reglum. Žar mį nefna Mišjaršarhaf, Eystarsalt, Shetlandseyjar og hafsvęši noršur af Skotlandi. Einnig stendur til aš taka upp sérstakt fiskstjórnunarsvęši ķ Noršursjó nęsta haust.

Fyrir žremur įrum var bent į žį leiš ķ Evrópuśttekt Samfylkingarinnar aš hęgt vęri aš taka upp žį kröfu ķ ašildarvišręšum aš hafiš ķ kringum Ķslands yrši skilgreint sem sérstakt hafsvęši sem mundi lśta sérstöku fyrirkomulagi. Halldór Įsgrķmsson, veršandi forsętisrįšherra, reifaši svipaša hugmynd hįlfu įri seinna ķ svokallašri Berlķnarręšu sinni. Hér er ekki um aš ręša undanžįgu frį sjįvarśtvegsstefnunni heldur rśmast žetta innan nśverandi sjįvarśtvegsstefnu ESB.

Ķ fjórša lagi mun eftirlit į Ķslandsmišum ekki breytast viš inngöngu žar sem žaš er ķ höndum viškomandi žjóšar įfram. Sömuleišis getur sérhver ašildaržjóš haft žaš fiskveišistjórnunarkerfi sem hśn kżs sér. T.d. hafa Hollendingar kerfi meš framseljanlegum aflaheimildum eins og er hér.
Breski sjįvarśtvegsrįšherrann og ESB-andstęšingar
Ummęli breska sjįvarśtvegrįšherrans um aš Ķslendingar ęttu ekki aš ganga ķ ESB vegna žess aš viš fengjum ekki undanžįgu frį sjįvarśtvegsstefnu ESB eru byggš į misskilningi. Ķslendingar, a.m.k. Samfylkingin, eru ekki aš bišja um undanžįgu heldur bendir Samfylkingin į aš hagsmunir okkar rśmast fyllilega innan nśverandi stefnu ESB.

Andstęšingar ESB hérlendis éta hver eftir öšrum, įr eftir įr, upp žęr röksemdir aš ašild sé śtilokuš af žvķ aš viš fįum ekki undanžįgu. Hver sem skošar hinar fjórar stašreyndir um mįliš, sem eru raktar hér aš framan, sér aš žessi rök andstęšinga ESB-ašildar eru falsrök.
Verum meš ķ samfélagi Evrópu
Meš inngöngu Ķslands ķ ESB opnast margs konar tękifęri fyrir ķslenskan sjįvarśtveg, s.s. ašgangur aš veiširéttindum ESB rķkja hjį į žrišja tug rķkja um allan heim, fullt tollfrelsi og aškoma aš įkvaršanatöku um sjįvarśtvegsstefnuna. Einnig felast grķšarlegir hagsmunir fyrir ķslensk sjįvarśtvegsfyrirtęki, sem og önnur fyrirtęki, viš upptöku į evrunni.

Umręšan um hugsanlega ašild Ķslands aš Evrópusambandinu snżst žó ekki eingöngu um hagsmuni. Hśn snżst ekki hvaš sķst um žaš hvort viš viljum vera meš ķ samfélagi Evrópu meš fullum lżšręšislegum réttindum og skyldum sem žvķ fylgir. Ég vil aš Ķslendingar taki virkan žįtt ķ evrópsku samfélagi į sömu forsendum og ašrir.

Žaš er hvorki tilviljun né heimska aš nįnast allar žjóšir Evrópu eru annašhvort ašilar aš ESB eša hafa sótt žar um ašild.

Höfundur

Ágúst Ólafur Ágústsson
Ágúst Ólafur Ágústsson

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.12.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 8
  • Frį upphafi: 142725

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 7
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            
Leita ķ fréttum mbl.is

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband