Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2007

Barįttan gegn barnanķšingum

Hér fyrir nešan mį lesa grein sem birtist ķ 24 stundum ķ dag.

Nś stendur yfir 16 daga įtak gegn kynbundnu ofbeldi en heimilisofbeldi og kynferšislegt ofbeldi eru įn efa algengustu mannréttindabrotin į Ķslandi ķ dag.

Ķ žvķ sambandi er fróšlegt aš rifja upp nżlegan dóm ķ svoköllušu Kompįsmįli en žar voru žrķr menn sżknašir af įkęru um tilraun til kynferšisafbrots eftir aš žeir höfšu nįlgast einstakling sem žeir töldu vera 13 įra stślku į netinu ķ kynferšislegum tilgangi. Dómurinn taldi aš netsamskiptin gętu ekki talist vera sönnun um įsetning žeirra til aš fremja kynferšisafbrot žótt žeir hefšu mętt į umręddan fundarstaš. Dóminum hefur veriš įfrżjaš til Hęstaréttar.

Hér var til umręšu hvort tilraunaįkvęši hegningarlaga hefši dugaš til aš nį yfir svokallaša nettęlingu gagnvart börnum ķ kynferšislegum tilgangi. Samkvęmt hérašsdómnum viršist svo ekki vera.

Sé vafi žį…
Fyrir stuttu tók ég žetta mįl upp į Alžingi og var dómsmįlarįšherra frekar jįkvęšur ķ garš hugsanlegra lagabreytinga en hann vildi žó bķša eftir nišurstöšu Hęstaréttar.

Ég tel hins vegar aš alveg burtséš frį hugsanlegri nišurstöšu Hęstaréttar žurfum viš aš breyta lögunum žar sem aš nišurstaša dómstóls liggur fyrir sem stašfestir aš hęgt sé aš tślka nśgildandi lög į žann veg sem hérašsdómstóllinn gerir. Žaš bżšur sķšan hęttunni į fleiri sżknudómum fyrir svipaša verknaši heim.

Viš ęttum žvķ fara žį leiš sem ašrar žjóšir hafa fariš, s.s. Bretar, Noršmenn og Svķar, aš gera nettęlingu gagnvart börnum ķ kynferšislegum tilgangi refsiverša ķ sjįlfu sér. Žį žurfum viš ekki aš vera hįš mati dómstólanna į tilraunaįkvęši, sem getur aš sjįlfsögšu alltaf veriš matskennt. Sé einhver vafi į aš nśverandi lagaįkvęši nįi ekki utan um slķkt athęfi ber okkur aš bregšast viš žvķ.

Vantar tįlbeitur ķ lögin
Ķ Kompįsmįlinu reyndi einnig į notkun tįlbeitna. Tališ var aš ekki hefši veriš heimilt aš nota tįlbeitu til aš kalla fram refsiverša hįttsemi eins og var gert ķ žessu mįli enda samręmdist žaš ekki žeim reglum sem gilda um notkun lögreglu į tįlbeitum viš rannsókn mįla. Jafnframt var tališ aš vafi léki į žvķ hvort heimilt hafi veriš aš byggja rannsóknina į gögnum Kompįss.

Žessi nišurstaša dómstólsins um žessa tilteknu notkun fjölmišils į tįlbeitum er hugsanlega rökrétt ķ ljósi nśverandi laga. Mįliš vekur žó spurningar upp um hvort viš ęttum ekki aš huga aš lagabreytingum um heimildir lögreglu til aš beita tįlbeitum.

Mér finnst rökrétt aš ķslenska lögreglan fįi svipašar lagaheimildir ķ barįttu sinni gegn barnanķšingum og ašrar žjóšir hafa, t.d. Danir.

Ég er einnig sannfęršur um aš lagaheimildir lögreglu til aš beita tįlbeitum gegn barnanķšingum myndu fęla hugsanlega gerendur frį žessu athęfi. Meš žvķ einu vęri mikiš unniš.

Alvarlegustu brotin oršin ófyrnanleg
Undanfarin įr höfum viš tekiš mörg jįkvęš skref ķ žessum mįlaflokki. Ég vil sérstaklega taka fram aš nś eru alvarleg kynferšisafbrot gegn börnum ófyrnanleg en Ķsland er lķklega eina landiš ķ heiminum sem hefur žessi brot ófyrnanleg.

Į hverju įri sķšasta kjörtķmabils lagši ég fram frumvarp į Alžingi žess efnis. Og loks į sķšasta degi žingsins į sķšasta kjörtķmabili voru žessi brot gerš ófyrnanleg.

Ašrar jįkvęšar breytingar hafa einnig nįšst undanfarin misseri og mį žar nefna aš nś höfum viš sett eins įrs lįgmarksrefsingu fyrir alvarlegustu kynferšisafbrotin gegn börnum og hękkaš kynferšislegan lįgmarksaldur. Žį er bśiš setja ķ lögin refsižyngingarįstęšu fyrir heimilisofbeldi og breyta naušgunarįkvęšinu žannig aš nś tekur žaš t.d. til ręnulausra einstaklinga.

En barįttan gegn kynbundnu ofbeldi heldur įfram og margt er enn ógert. Aš mķnu mati er žessi mįlaflokkur miklu mikilvęgari en margt annaš sem fyrirfinnst ķ ķslenskri pólitķk. Hagsmunirnir gerast ekki meiri.


Falleg bók Hrafns Jökulssonar

Į žessum įrstķma sekkur landinn sér ķ jólabókaflóšiš af fullum krafti. Af nógu er aš taka og er ķ raun umhugsunarveršur sį fjöldi verka sem ķslenskir rithöfundar gefa śt fyrir sérhver jól. Og žaš er okkar hinna aš lesa yfir herlegheitin.

Ein af žeim bókum sem stendur upp śr į žessu įri bókin hans Hrafn Jökulssonar, Žar sem vegurinn endar. Ķ bókinni fléttar Hrafn frįsagnir af lķfi sķnu og er yndislegt aš sökkva sér ķ bókina. Sś frįsögn sem hafši einna mest įhrif į mig ber titililinn Hśn Jóna mķn, žar sem Hrafn segir frį örlögum vinkonu sinnar sem lést 31 įrs ķ fangelsi ķ Kópavogi, en ķ fangelsi var hśn komin vegna vangoldinna umferšarlagasekta.

Stķll Hrafns er lįtlaus og žęgilegur. Ķ einum kaflanum vitnar Hrafn til góšra ummęla Gušmundar svaramanns eftir hjónavķgslu Hrafns og Elķnar Öglu žar sem Gušmundur sagši: “Svo žżšir ekkert fyrir žig aš koma meš nżja į nęsta įri. Žś ert lukkunnar pamfķll, Krummi minn”. Ég ętla hins vegar aš  leyfa mér aš vona aš Hrafn gefi sér tķma til žess aš skrifa meira og vona svo sannarlega aš hann komi meš nżja bók į nęsta įri. Hann er einfaldlega of góšur penni til žess aš lįta žaš vera.


Umręšan į žinginu um tįlbeitur og nettęling

Ķ gęr var umręša į Alžingi um tvęr fyrirspurnir frį mér til dómsmįlarįšherra. Fyrri fyrirspurnin laut aš nettęlingu og sś seinni aš tįlbeitum. Ķ stuttu mįli mį segja aš dómsmįlarįšherra hafi tekiš vel ķ aš skoša lagabreytingar sem lśta aš nettęlingu en hann vildi hins vegar bķša eftir nišurstöšu Hęstarréttar ķ svoköllušu Kompįssmįli.

Varšandi tįlbeiturnar žį greindi okkur meira į en rįšherrann taldi aš nśverandi fyrirkomulag vęri įgętt en hann sagši žó aš allsherjarnefndin ętti aš skoša žessi mįl eins og önnur žegar viš fįum svokallaša sakamįlafrumvarp inn ķ nefndina.

Hér fyrir nešan mį sjį hluta af fyrirspurnum mķnum til rįšherrans. Fyrst er žaš tįlbeitufyrirspurnin og sķšan nettęlingin:

Ķ umręddu Kompįsmįli sżknaši hérašsdómur žrjį menn, m.a. į žeim grundvelli aš ekki vęri heimilt aš nota tįlbeitu til aš kalla fram refsiverša hįttsemi eins og var gert ķ žessu mįli enda samręmdist žaš ekki žeim reglum sem gilda um notkun lögreglu į tįlbeitum viš rannsókn mįla. Jafnframt var tališ aš vafi léki į žvķ hvort aš heimilt hafi veriš aš byggja rannsóknina į gögnum Kompįs.

Žessi nišurstaša dómstólsins um žessa tilteknu notkun fjölmišla į tįlbeitum er kannski rökrétt ķ ljósi nśverandi laga. En mįliš vekur žó spurningar um hvort viš ęttum ekki aš huga aš lagabreytingum um tįlbeitur.

Žaš er oft talaš um tvenns konar tįlbeitur, virkar og óvirkar tįlbeitur. Óvirk tįlbeita kemur fram sem eins konar agn ķ gildru sem sett er į sviš, t.d. til aš hafa hendur ķ hįri įrįsarmanns. Er almennt tališ heimilt aš nota óvirka tįlbeitu įn žess aš tiltekinn mašur sé grunašur.

Virk tįlbeita kemur hins vegar ekki fram sem fórnarlamb, heldur sem žįtttakandi ķ broti ašalmanns sem ašgerš beinist gegn. Ef tįlbeita kallar fram brot sem ętla mį aš hefši ekki veriš framiš nema fyrir tilstilli hennar er hugsanlega komiš śt fyrir mörk lögmętra ašgerša ķ ljósi mannréttindasįttmįla Evrópu.

Umręšan um tįlbeitur hefur ašallega veriš bundin viš fķkniefnamįl. Hins vegar tel ég aš lögregla ętti sérstök śrręši ķ barįttunni gegn barnanķšingum. Ķ okkar löggjöf er vķša tekiš sérstakt tillit til barna meš sérįkvęšum.

Ég er einnig sannfęršur aš lagaheimildir lögreglu til aš beita tįlbeitum gegn barnanķšingum myndi fęla hugsanlega gerendur frį žessu athęfi. Meš žvķ einu vęri mikiš unniš.

Danir hafa sett lagareglur um notkun į tįlbeitum viš rannsóknir sakamįla. Žar er einungis heimilt aš nota lögreglumenn sem tįlbeitu og skilyrši er aš brotiš varši a.m.k. 6 įra fangelsi.  Mér finnst žvķ rökrétt aš ķslenska lögreglan fįi svipašar lagaheimildir ķ barįttu sinni gegn barnanķšingum. Žetta er breyttur heimur og viš veršum aš horfast ķ augun į raunveruleikanum.

Kjarni mįlsins er sį, aš meš žvķ aš heimila lögreglunni notkun į tįlbeitum ķ žessum tiltekna mįlaflokki vęrum viš aš auka réttarvernd barna til muna.


Og hér kemur fyrirspurnin sem lżtur aš nettęlingu

Nś fyrir stuttu sżknaši Hérašsdómur 3menn af įkęru um tilraun til kynferšisbrots eftir aš žeir höfšu nįlgast einstakling į netinu ķ kynferšislegum tilgangi sem žeir töldu vera 13 įra stślku. Dómurinn taldi aš netsamskipti sakborninganna viš žįttargeršarmennina sem höfšu lagt žetta mįl upp gęti ekki talist vera sönnun um įsetning žeirra til aš fremja kynferšisbrot žótt žeir hefšu mętt į fund stślku sem žeir töldu vera 13 įra.

Hér er til umręšu hvort tilraunarįkvęši hegningarlaga dugi til aš nį yfir svokallaša nettęlingu gagnvart börnum ķ kynferšislegum tilgangi. Samkvęmt Hérašsdóminum viršist svo ekki vera.

Ķ žessu mįli var um aš ręša brot sem er ekki fullframiš en žaš var spurning hvort tilraun til refsiveršs verknašs hafi veriš um aš ręša en tilraun til refsiveršs athęfis er einnig refsivert ķ sjįlfu sér. Fręšimenn hafa tališ aš ķslensk og dönsk lög gangi lengra en löggjöf annarra rķkja ķ žvķ aš heimila refsiįbyrgš fyrir undibśningsathafnir, jafnvel žótt fjarlęgar séu. En fręšimenn hafa einnig sagt aš undirbśningsathöfn sem refsiverš tilraun getur veriš t.d. tęling fórnarlambs į brotavettvang.

En ef dómstólar landsins telja aš žaš sé ekki hęgt aš sakfella fyrir nettęlingu gagnvart börnum ķ kynferšislegum tilgangi į grundvelli tilraunarįkvęšis hegningarlaganna žį žurfum viš aš endurskoša lögin. Ašrar žjóšir hafa sett ķ lög sérstakt refsiįkvęši um nettęlingu og mį žar nefna Bretland, Noreg og Svķžjóš. Žį hafa žessi mįl einnig veriš rętt į danska žinginu.

Žann 5. jślķ sl. skrifar hęstvirtur dómsmįlarįšherra ķ Morgunblašiš: „Telji dómstólar unnt aš refsa fyrir nettęlingu į grundvelli žessa įkvęšis almennra hegningarlaga, mį segja, aš ķ ķslenskum lögum sé aš finna refsivernd gegn žessu ógnvekjandi athęfi gegn börnum. Komi ķ ljós, aš dómstólar telji lagaheimildir til refsingar ekki fyrir hendi, er naušsynlegt aš bregšast viš meš nżju lagaįkvęši og mį žį lķta bęši til Bretlands og Noregs.“

Hér mį žvķ segja aš dómstóll ķ Kompįsmįlinu hafi komist aš žeirri nišurstöšu aš lagaheimildir til refsingar séu ekki fyrir hendi og žvķ žurfum viš aš huga aš lagabreytingum.

Ég geri mér grein fyrir žvķ aš žaš er bśiš aš įfrżja mįlinu en burtséš frį hugsanlegri nišurstöšu Hęstaréttar žį liggur engu aš sķšur fyrir nišurstaša dómstóls ķ mįlinu sem stašfestir aš hęgt sé aš tślka nśgildandi lögin į žann veg sem hérašsdómstólinn gerir, sem hugsanlega bżšur hęttuna heim į fleiri sżknudómum fyrir svipaša verknaši.


Löggan og tįlbeitur

Ķ dag mun ég leggja tvęr fyrirspurnir į Alžingi til dómsmįlarįšherra. Sś fyrri lżtur aš svokallašri nettęlingu gagnvart börnum ķ kynferšislegum tilgangi en eftir sżknudóminn ķ Kompįsmįlinu er vafi um hvort slķkt sé refsivert samkvęmt nśgildandi lögum eša hvort žaš žurfi aš gera slķkt athęfi refsivert ķ sjįlfu sér.

Seinni fyrirspurnin mķn er tengd žessum mįlum en hśn er um hvort tryggja eigi lögreglunni heimildir ķ lögum til aš beita tįlbeitum ķ barįttu sinni gegn barnanķšingum.

Aš mķnu mati snśast žessar fyrirspurnir um stór grundvallaratriši og veršur spennandi aš heyra ķ dag višbrögš rįšherrans og annarra žingmanna til žessara įlitamįla.


Lękkum veršlagiš

Žaš ętti ekki aš hafa fariš framhjį neinum aš nż rķkisstjórn Samfylkingar og Sjįlfstęšisflokks hefur sett neytendamįlin į oddinn. Ķ raun er žetta ķ fyrsta skipti sem neytendamįlin fį žann sess sem žau eiga skiliš ķ ķslenskum stjórnmįlum. Stjórnarsįttmįli rķkisstjórnarinnar er afar neytendavęnn. Žį hefur višskiptarįšherra kynnt umfangsmiklar umbętur į sviši neytendamįla.

Viš munum ryšja ķ burtu samkeppnishindrunum, s.s. uppgreišslugjaldi og stimpilgjaldi. Viš munum stušla aš lęgra veršlagi til samręmis viš žaš sem žekkist ķ nįgrannalöndum, mešal annars meš lękkun tolla og afnįmi vörugjalda.

Viš munum setja lög um greišsluašlögun til aš skapa leiš til aš létta oft į tķšum óyfirstķganlega skuldabyrši fólks og setja skżrari reglur um réttarstöšu įbyrgšamanna fjįrskuldbindinga til aš draga śr vęgi sjįlfskuldarįbyrgša. Sett verša innheimtulög sem takmarka įlagšan innheimtukostnaš og til stendur aš endurskoša lög um óréttmęta višskiptahętti og gagnsęi markašar. Viš munum einnig efla Samkeppniseftirlitiš og Neytendasamtökin og styrkja neytendaréttinn til muna.

Žį ętlar rķkisstjórnin aš auka tannvernd barna meš gjaldfrjįlsu eftirliti og auknum nišurgreišslum į tannvišgeršum barna og veita nemendum ķ framhaldsskólum stušning til kaupa į nįmsgögnum. Og nś žegar eru hafnar ašgeršir sem eiga aš stušla aš lękkušu lyfjaverši.

Af žessari upptalningu sést glögglega į hvaša leiš žessi rķkisstjórn er. Undirliggjandi er skilningur į žvķ aš kjarabarįtta nśtķmans snżst ekki eingöngu um hęrri laun heldur einnig um aš veršlag verši lęgra og kjörin betri. Neytendamįlin snerta allan almenning og umbętur į žvķ sviši koma öllum til góša.

Žaš į ekki aš vera nįttśrulögmįl aš veršlag sé allt annaš og miklu hęrra en annars stašar ķ kringum okkur. Ķsland į ekki aš žurfa aš vera okursamfélag. Stjórnarmeirihlutinn gerir sér grein fyrir žvķ og af žeirri įstęšu veršur rįšist ķ umfangsmiklar breytingar sem munu koma almenningi ķ landinu til góša.


Hvaš er žaš mikilvęgasta ķ heiminum?

Stjórnmįl eru skemmtilegur starfvettvangur. Žaš eru forréttindi aš vinna viš hugmyndir og meš fólki. Žaš eru sömuleišis forréttindi aš geta unniš viš įhugamįl sitt eins og margir ķ stjórnmįlum eru aš gera. Žaš skiptir miklu mįli aš fólk hafi gaman aš vinnunni sinni, žó žaš vęri ekki nema vegna žess aš fólk ver svo stórum hluta lķfs sķns ķ vinnunni.

Eitt sinn spurši mig spakur mašur hvaš ég teldi aš vęri žaš mikilvęgasta sem sérhver mašur į. Mitt fyrsta svar var heilsan. Žį svaraši žessi ķslenski vitringur aš žaš vęru til margir einstaklingar sem vęru gjörsamlega heilsulausir en lifšu samt gjöfulu og frjóu lķfi.

Mitt nęsta svar var aš fjölskyldan hlyti aš vera žaš mikilvęgasta. En žį benti žessi vitri mašur mér į aš žaš vęru fjölmargir einstaklingar sem ęttu enga fjölskyldu en vęru aš engu sķšur afar hamingjusamir.

Žį stóš ég į gati og kallaši eftir svarinu.

Žį sagši hann mér aš žaš mikilvęgasta sem nokkur einstaklingur į sé tķminn. Tķminn er takmarkašur og hann fęst aldrei aftur, tķminn er forsenda tilveru okkar og įn hans vęri ekkert hęgt. Žetta fannst mér vera fullkomlega rökrétt. Žessi mašur lagši sķšan įherslu į aš viš ęttum aš virša tķma hvers annars. Viš eigum ekki aš taka tķma frį fólki aš óžörfu.

Žetta fannst mér vera vel męlt orš. Žess vegna er fullkomlega rökrétt aš krefjast žess aš vinnan manns sé bęši skemmtileg og gefandi. Stór hluti af okkar takmörkušustu aušlind, tķmanum, fer ķ vinnuna. Žess vegna eru žaš forréttindi aš fį aš vinna viš žaš sem mašur hefur gaman aš. Og um leiš og vinnan veršur leišinleg žį į mašur aš hafa kjark og žor til aš skipta um starfsvettvang. Og sem betur fer eru valmöguleikar fólks oršnir miklu fleiri og fjölbreytilegri en įšur žekktist.

Žaš sem mér finnst einna skemmtilegast viš žaš aš vinna viš stjórnmįl er einmitt sś hugmyndavinna sem er į bak viš starfiš. Eins og allir stjórnmįlamenn eflaust žį tel ég mig vera ķ pólitķk vegna hugsjóna og hugmynda.

Žaš er žessi grundvallarspurning, sem sérhver stjórnmįlamašur og ķ raun sérhver borgari žarf aš spyrja sjįlfan sig, um aš hvernig viš gerum samfélag okkar enn betra.


Fljśgandi žingmenn og heimatilbśnar sprengjur

Žingnefndir Alžingis fara nokkrum sinnum į hverjum vetri ķ heimsóknir til stofnana sem heyra undir viškomandi nefndir. Yfirleitt eru žetta fróšlegir fundir enda fį alžingismenn betri yfirsżn yfir žį starfsemi sem nefndirnar fjalla aš jafnan um.

En sumar heimsóknir eru betri en ašrar. Og ég vona aš ég sé ekki aš hallmęla neinni stofnun žegar ég segi aš heimsókn allsherjarnefndar Alžingis ķ vikunni til Landhelgisgęslunnar hafi stašiš upp śr žennan veturinn.

Žaš vildi svo til aš hįttvirtum žingmönnum ķ nefndinni var bošiš ķ ógleymanlega žyrluferš meš žessum hetjum lands og sjįvar. Flogiš var yfir borgina og yfir Hellisheišavirkjun sem virtist śr žessari hęš vera frekar stórkallaleg framkvęmd meš mikilli röraflękju. Upplifunin af flugi meš žyrlu er gjörólķk žvķ sem mašur kynnist ķ flugvél.

Ķ žessari heimsókn kynntumst viš einnig hvernig heimatilbśnar sprengjur lķta śt sem eru nś talsvert frįbrugšnar žvķ sem viš sjįum ķ bķómyndum. Hugmyndaflugiš er engum takmörkum sett žegar kemur aš gerš slķkra morštóla. Žį heimsóttum viš einnig varšskipiš Ęgi og fengum fķna kynningu į nżju varšskipi sem er vęntanlegt til landsins ķ nįinni framtķš.

Žetta var sem sagt heimsókn sem undirritašur gleymir seint.


Breytum landbśnašarkerfinu

Nżlega komu fram upplżsingar um aš stušningur ķslenskra stjórnvalda viš ķslenskan landbśnaš sé sį mesti sem til žekkist ķ heiminum. Žetta eru svo sem ekki nż sannindi en engu sķšur kallar žessi nżja skżrsla OECD į umręšu um žetta mikilvęga mįl. 

Landbśnašur er mikilvęgur žįttur ķ ķslensku samfélagi. Hins vegar er ég sannfęršur um aš staša bęnda gęti veriš mun betri en hśn er ķ dag. Ķ talveršan tķma hefur skort į bęši langtķmasżn ķ landbśnaši og vilja til aš efla ķslenskan landbśnaš til lengri tķma. Nśverandi kerfi lżsir grķšarlegri vantrś į bęndum og setur óešlilegar hömlur į stéttina. Kerfiš kemur sömuleišis ķ veg fyrir nżlišun og aš ķslenskir bęndur geti nżtt sér žį hlutfallslegu yfirburši sem žeir vissulega hafa. Bęndur eru einfaldlega bundnir į klafa opinberrar veršstżringar, mišstżršs rķkisbśskaps og opinberrar framleišslustżringar.

Mesta styrkjakerfiš, hęsta matvęlaveršiš og bįg staša bęnda, gott kerfi? 
Į sama tķma og nśverandi kerfi ķ landbśnaši hefur eitt hęsta styrkjahlutfall ķ heiminum eru bęndur ein fįtękasta stétt landsins og ķslenskir neytendur greiša eitt hęsta matvęlaverš ķ heimi. Kerfiš er žvķ rangt og óskynsamlegt aš mķnu mati. Žaš sér allt fólk sem žaš vill sjį.

Nišurstaša fjölmargra śttekta um hįtt matvęlaverš hefur veriš sś aš ašalorsök hins geysihįa matvęlaveršs į Ķslandi eru innflutningstollar. Žar kemur einnig fram aš mismunandi rķkidęmi žjóša śtskżri ekki žennan mikla veršmun enda sumar af samanburšaržjóšunum rķkari en Ķslendingar og meš meiri kaupmįtt en mun lęgra matvęlaverš. Žį er einnig vert aš minnast žess aš fjölmargir stašir innan einstaka rķkja eru talsvert lengra frį matvęlaframleišendum heldur en Ķsland er og žvķ śtskżrir flutningskostnašur ekki žennan mikla mun.

Samkvęmt tölum OECD er beinn og óbeinn kostnašur viš hiš ķslenska landbśnašarkerfi um 15 milljaršar króna į įri en til aš setja žessa tölu ķ samhengi mętti  reka alla ķslensku framhaldsskólana eša öll hjśkrunarheimili landsins fyrir svipaša upphęš. Žrįtt fyrir žetta er staša ķslenskra bęnda bįgborin.

Rangt hjį formanni Bęndasamtakanna 
Stušningur Ķslands viš landbśnaš skiptist ašallega ķ tvennt, um helmingur skżrist af beinum framleišslustyrkjum og um helmingur skżrist af innflutningstollum sem veita innlendri framleišslu vernd fyrir innflutningi. Innflutningsverndin er aš sjįlfsögšu styrkur enda gerir hśn žaš aš verkum aš veršiš į landbśnašarvörum getur haldist hęrra en ella, fyrir utan žį stašreynd aš val neytenda er skert til mikilla muna.

Žaš er žvķ ekki rétt hjį formanni Bęndasamtakanna aš segja aš žaš eigi ekki aš taka innflutningsverndina meš ķ reikninginn. Žaš er alls stašar annars stašar gert og žaš er einfaldlega rétt aš gera žaš.

Vinnum okkur frį kerfinu
Ķslensk stjórnvöld žurfa aš fara aš vinna sig frį nśverandi kerfi meš markvissum hętti meš ešlilegum ašlögunartķma fyrir bęndur. Žaš er žvķ mikilvęgt aš tekiš sé rķkt tillit sé tekiš til bęnda ķ žessu sambandi. Ég er ekki aš tala fyrir einhverjum sįrsaukafullum byltingum heldur einungis aš viš förum aš fikra okkur frį kerfi sem er hvorki bęndum né neytendum ķ hag.

Viš žurfum aš hefja nżja sókn ķ landbśnaši og atvinnuhįttum ķ dreifbżli. Viš žurfum aš auka frelsi ķ landbśnaši og matvęlaframleišslu meš öflugum stušningi viš atvinnulķf į landsbyggš, bęši nżjar og eldri bśgreinar. Žaš į žvķ aš treysta bęndum fyrir nżsköpun og aršsömum rekstri. Og žį į aš leyfa ķslenskum bęndum aš keppa sķn į milli.

Afnįm tolla jók söluna!
Viš eigum aš styšja og styrkja landbśnašinn meš sanngjörnum og öflugum hętti, m.a. žannig aš framleišslutengdar greišslur žróist til gręnna greišslna og byggšastušnings ķ rķkari męli en nś er.  Žaš er fróšlegt aš vita til žess aš nįnast allur stušningur ķ Evrópu er nś bundinn įkvęšum um verndun landkosta. Meš žessu er ESB aš leita leiša til aš tryggja įframhaldandi stušning viš bęndur og dreifbżli, en į öšrum forsendum en įšur var, forsendum nįttśruverndar, sjįlfbęrrar žróunar og ekki sķst ķ žįgu byggšamįla.

Viš eigum aš lękka innflutningstolla į landbśnašarvörur ķ įföngum og vinna žaš ķ nįnu samrįši viš samtök bęnda. Žį er ekki ešlilegt aš ķslenskur landbśnašur žurfi aš vera bundinn strangari reglum um slįtrun og mešferš matvęla en gengur og gerist ķ öšrum Evrópulöndum. Og aušvitaš eiga samkeppnislög aš gilda um landbśnašinn eins og annaš. En sķšastnefndi punkturinn undirstrikar vitleysuna sem er viš lżši ķ žessu kerfi. Ég minni į aš žegar tollar voru afnumdir af tómötum, agśrkum og paprikum jókst salan į innlendri framleišslu!

Aukum hlutdeild bóndans 
Įgallar nśverandi kerfis birtast best ķ žvķ aš bóndinn fęr skammarlega lįgan hluta af śtsöluverši vöru sinnar, ķ vissum tilvikum einungis 20–40%, į sama tķma og neytendur borga alltof hįtt verš fyrir vöruna. Öllum ętti aš vera ljóst aš ķ slķku kerfi er alvarlegur brestur.

Kerfiš žarf, aš mķnu mati, aš tryggja aš bóndinn fįi mun hęrra hlutfall af śtsöluveršinu en hann gerir nś og jafnframt aš hann geti keppt į markaši ķ krafti žeirra yfirburša sem gęši ķslenskrar framleišslu veita.


Höfundur

Ágúst Ólafur Ágústsson
Ágúst Ólafur Ágústsson

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (20.10.): 0
  • Sl. sólarhring: 2
  • Sl. viku: 6
  • Frį upphafi: 142586

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 6
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        
Leita ķ fréttum mbl.is

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband