Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2005

Vonlaus ašstaša žolenda heimilisofbeldis

Rķkissjónvarpiš birti ķ kvöld slįandi vištal viš konu sem hafši aš sögn bśaš viš ofbeldi af hįlfu fyrrum maka sķns um langt skeiš og nś sķšast oršiš fyrir tilraun til manndrįps af hans hįlfu. Viškomandi einstaklingur lżsti algjöru vonleysi meš sķna stöšu og benti m.a. į aš lögreglan hafi ekki tališ sig geta gert neitt į fyrri stigum mįlsins žar sem einungis hótanir hefšu veriš višhafšar. Sömuleišis benti hśn į naušsyn žess aš halda śti mešferšarśrręšum fyrir gerendur ķ heimilisofbeldismįlum. Žetta vištal sżndi vel ķ hvers konar vanda viš erum žegar kemur aš heimilisofbeldi.
Žingmįl um heimilisofbeldi
Ég lagši ķ vetur fram fyrirspurn til dómsmįlarįšherra um heimilisofbeldi. Ķ svari hans žann 2. nóvember kom fram aš ķ ķslenskri löggjöf er ekki aš finna įkvęši sem skilgreinir heimilisofbeldi. Sömuleišis er ekki aš finna upplżsingar um hvenęr beri aš flokka hįttsemi sem heimilisofbeldi. Vegna žessa er, samkvęmt svari rįšherrans, hugtakiš heimilisofbeldi ekki notaš ķ gögnum lögreglu, įkęruvalds eša dómstóla sem formleg skilgreining į broti.

Ķ svari rįšherra kom einnig fram aš žetta leišir til žess aš hvorki eru til fullnęgjandi gögn um fjölda tilkynninga til lögreglu um heimilisofbeldi, né upplżsingar um lyktir žeirra mįla hjį hinu opinbera. Žetta svar dómsmįlarįšherra viš fyrirspurn minni renndi stošum undir žį skošun aš višurkenna verši heimilisofbeldi ķ lögum, m.a. til aš unnt sé aš įtta sig į umfangi vandamįlsins og hvernig mįlum lyktar hjį lögreglu, rķkissaksóknara og fyrir dómstólum.
Žess vegna lagši ég fram žingsįlyktun į Alžingi fyrr į žessu įri um aš setja bęri lagaįkvęši um heimilisofbeldi. Hęgt er nįlgast mįliš ķ heild sinni į http://www.althingi.is/thingskjal.php4?nlthing=131&nthingskjlnr=0336.
Heimilisofbeldi tżndur brotaflokkur ķ kerfinu
Žrįtt fyrir aš heimilisofbeldi sé eitt algengasta mannréttindabrot į Ķslandi er hvergi minnst į heimilisofbeldi ķ ķslenskri löggjöf og žaš er hvergi skilgreint. Žaš mį žvķ segja aš heimilisofbeldi séu tżndur brotaflokkur ķ kerfinu. Nś er dęmt eftir mjög mörgum ólķkum lagaįkvęšum ķ mįlum um heimlisofbeldi, sem žó eru ekki fullnęgjandi aš žvķ er varšar heimilisofbeldi.

Ķ heimilisofbeldismįlum er helst dęmt eftir įkvęšum hegningarlaga um lķkamsįrįsir sem leggja įherslu į lķkamlega įverka og ašferš viš brotiš. Įhöld eru žvķ um hvort aš žessi įkvęši ein og sér taki nęgilega į heimilisofbeldi. Heimilisofbeldi getur veriš af żmsu tagi, ž.e andlegt, lķkamlegt og kynferšislegt ofbeldi, sem oft nęr yfir langan tķma, er jafnvel įn sżnilegra įverka og gerist innan veggja heimilisins. Žetta markar aš nokkru leyti sérstöšu žessara brota.

Ķ dómaframkvęmd fer refsing vegna lķkamsmeišinga einnig fyrst og fremst eftir žeirri ašferš sem beitt er og žeim įverkum sem žolandi hlżtur. Hins vegar getur veriš um aš ręša mjög alvarlegt heimilisofbeldi įn mikilla lķkamlegra afleišinga og įn hęttulegra ašferša og žį getur legiš talsvert lęgri refsing fyrir heimilisofbeldi samkvęmt nśgildandi lagaįkvęšum.
Mešferšarśrręši fyrir gerendur
Žaš er žvķ žörf į lagaįkvęši sem skilgreinir heimilisofbeldi ķ hegningarlögum žannig aš žau nįi yfir slķk brot meš heildstęšum og fullnęgjandi hętti. Žannig veršur ķslenskt réttarkerfi betur ķ stakk bśiš aš taka į žessum brotum. Samhliša slķkum lagabreytingum ber sömuleišis aš taka upp mešferšarśrręši fyrir gerendur ķ heimilisofbeldismįlum Slķk velheppnuš śrręši voru hér įšur fyrr til stašar en lögšust af vegna fjįrskorts.

En žaš er hins vegar óįsęttanlegt aš hugtakiš heimilisofbeldi sé hvorki notaš ķ lögum né ķ gögnum lögreglu, įkęruvalds eša dómstóla sem formleg skilgreining į broti. Aš auki er žaš afleitt aš hvorki séu til fullnęgjandi gögn um fjölda tilkynninga til lögreglu um heimilisofbeldi né upplżsingar um lyktir žeirra mįla hjį hinu opinbera.

Žaš er einnig afar alvarlegt ef lögreglan segir viš žolendur heimilisofbeldis aš lögreglan hafi ekki śrręši vegna hótana eins og kom fram ķ mįli konunnar ķ fréttunum ķ kvöld. Žau śrręši hefur lögreglan svo sannarlega og henni ber aš taka slķkar hótanir alvarlega.

Konan sem lżsti sögu sinni fyrir alžjóš ķ kvöld į heišur skilinn fyrir aš koma fram. Žessi frįsögn segir okkur aš viš veršum aš beita öllum tiltękum śrręšum til aš berjast gegn heimilisofbeldi. Mikilvęgt skref ķ žį įtt vęri aš setja lagaįkvęši um heimilisofbeldi og bjóša upp į mešferš fyrir ofbeldismenn.

Hugsum vel um aldraša

Mįlefni eldri borgara fį sjaldan žann hljómgrunn sem žau eiga skiliš og sum sviš sem skipta aldraša mjög miklu liggja ķ žagnargildi.

Einn žessara mįlaflokka er gešheilbrigšisžjónusta og žunglyndi mešal eldri borgara. Żmsir sérfręšingar, s.s. svišstjórar į Landspķtalanum og gešlęknar, hafa nżveriš bent į žörfina ķ žessum mįlaflokki.
Ég hef tvisvar sinnum lagt fram į Alžingi žingsįlyktunartillögu um rannsókn į žunglyndi mešal eldri borgara žar sem m.a. įtti aš skoša umfang vandans, orsakir og afleišingar, sem og forvarnir. Ķ žingmįlinu var einnig bent į aš engin stofnun innan heilbrigšisgeirans hér į landi fęst į skipulagšan hįtt viš žunglyndi eldri borgara. Ķ bęši skiptin hefur žingmįliš veriš svęft ķ mešförum stjórnarmeirihluta Alžingis.
Sérstaša žunglyndis eldri borgara
Samkvęmt skżrslum Alžjóšaheilbrigšismįlastofnunarinnar (WHO) er žunglyndi einn erfišasti og dżrasti sjśkdómur mannkyns. Į Ķslandi er tališ aš um 12.000–15.000 manns žjįist af žunglyndi. Žunglyndi mešal eldri borgara getur haft margs konar sérstöšu sem ber aš taka tillit til.

Žunglyndi mešal aldraša getur ķ sumum tilfellum veriš frįbrugšiš žunglyndi annarra aldurshópa žar sem missir maka eftir langt hjónaband, einmanaleiki, verkefnaleysi, óvirkni, hreyfingarleysi, missir sjįlfstęšis, fjįrhagsįhyggjur, félagsleg einangrun og jafnvel lķfsleiši geta veriš veigameiri orsök en hjį öšrum hópum. Sömuleišis geta mörg einkenni žunglyndis veriš įlitin ešlilegur fylgifiskur öldrunar og skörun getur veriš į milli lķkamlegrar vanheilsu og aukaverkana lyfjamešferšar. Dvöl į hjśkrunarheimilum getur haft żmis andleg įhrif į viškomandi žar sem einstaklingur stendur skyndilega frammi fyrir žvķ aš bśa viš nżjar og ašrar ašstęšur ķ nįnu samneyti viš nżtt og ókunnugt fólk.
Engin öldrunargešdeild hér į landi
Žaš er žvķ brżn žörf į aš rannsaka sérstaklega žunglyndi mešal eldri borgara. Meš greiningu į žunglyndi eldri borgara mį auka žekkingu į žunglyndi mešal žessa fólks ķ žeirri von aš draga megi śr tķšni žess, gera mešferš skilvirkari og fękka sjįlfsvķgum.
Gott starf hefur vissulega veriš unniš hér į landi ķ tengslum viš žunglyndi og mį žar nefna fręšsluverkefni Landlęknis sem kallast Žjóš gegn žunglyndi og starf Gešręktar. Sömuleišis hafa margir öldrunargešlęknar og ašrar stéttir unniš feykilega gott starf į žessu sviši.
Erlendis mį finna sérstakar gešdeildir fyrir aldraša og heilsugęslužjónustu fyrir aldraša meš gešręn vandamįl. Mišaš viš stöšuna ķ Noregi ęttu tvęr slķkar stofnanir aš vera hér į landi. Nś er hins vegar engin sérstök öldrunargešdeild starfrękt į Ķslandi. Į Landsspķtala-Landakoti vęri hęgt aš bśa til sérstaka öldrunargešdeild įn mikils kostnašar žar sem margt fagfólk starfar nś žegar.
Sjįlfsvķg mešal eldri borgara
Mikilvęgt er aš skoša tķšni sjįlfsvķga og sjįlfsvķgstilrauna mešal eldri borgara, en aš sjįlfsögšu ber aš nįlgast slķkt af mikilli varśš og nęrgętni. Sjįlfsvķg mešal eldri borgara hafa lengi veriš feimnismįl hér į landi eins og vķša annars stašar. Sumir telja aš sjįlfsvķgstķšni mešal aldraša sé hęrri en opinberar tölur segja til um. Vķša erlendis, t.d. ķ Bandarķkjunum, er sjįlfmoršstķšni hęst į mešal karlmanna sem eru eldri en 85 įra. Žaš er žvķ naušsynlegt aš meta umfang žessa vanda til aš geta brugšist viš honum og spornaš gegn žessari vį. Lykilatrišiš er aš greina vandamįliš svo aš hęgt sé aš bregšast rétt viš žvķ.

Ķ ljósi mikillar notkunar į geš- og žunglyndislyfjum er naušsynlegt aš bregšast viš žunglyndi meš öllum tiltękum leišum. Tilhneigingin hefur veriš aš leysa žennan vanda mešal eldri borgara meš lyfjagjöf ķ staš annarrar mešferšar. Žaš žarf einnig aš huga aš annars konar mešferš samhliša lyfjamešferš eša ķ staš hennar, t.d. meš žvķ aš auka félagslega rįšgjöf og aušvelda heimsóknir til öldrunarlękna og sįlfręšinga į heilsugęslustöšvum. Sömuleišis getur aukin hreyfing og ašstaša til hreyfingar veriš skynsamleg leiš til aš sporna gegn žunglyndi. Mikilvęgt er aš tryggja aškomu ólķkra stétta aš žessum vanda og rótum hans sem geta veriš svo margslungnar.
Hętta į meirihįttar heilbrigšisvandamįli
Allflestir fagašilar sem gįfu umsögn meš žessu žingmįli voru sammįla um aš žörf vęri į rannsóknum į žunglyndi mešal eldri borgara og fögnušu tillögunni. Mį žar nefna Landlękni, stjórn Samtaka heilbrigšisstétta, Félag eldri borgara, Lęknarįš og Öldrunarfręšafélag Ķslands.

Eldri borgurum fjölgar sķfellt en til įrsins 2010 mun landsmönnum 65 įra og eldri fjölga um 11% og landsmönnum 80 įra og eldri fjölga um 29%. Hętt er viš aš žunglyndi mešal eldri borgara verši aš meiri hįttar heilbrigšisvandamįli ef ekki er brugšist hratt og rétt viš. Skipun nefndar sem rannsaki žessi mįl, eins og žingsįlyktunartillagan gerir rįš fyrir, er brżnt verkefni og ętti aš hrinda ķ framkvęmd sem fyrst. Žunglyndi, kvķši og einmanaleiki į ekki vera ešlilegur fylgifiskur efri įranna.

RŚV af auglżsingamarkaši

Ķ kjölfar skipunar į nżjum śtvarpsstjóra Rķkisśtvarpsins hefur veriš rętt um hvort Rķkisśvarpiš eigi aš vera į auglżsingamarkaši. Nżr śtvarpsstjóri hefur lżst miklum efasemdum um žįtttöku Rķkisśtvarpsins į auglżsingarmarkaši og er hęgt aš taka undir žęr efasemdir.
Ég tók upp žetta mįl į Alžingi ķ mars 2004 og er skemmst aš segja frį žvķ aš nśverandi menntamįlarįšherra taldi ekki rétt aš rķkisfjölmišillinn fęri af auglżsingamarkašinum.
RŚV į aš fara auglżsingamarkaši
Ķslenski fjölmišlamarkašurinn mótast aš verulegu leyti af tilvist Rķkisśtvarpsins į auglżsingamarkašinum. Žaš segir allt um hina erfišu stöšu sem ķslenskir fjölmišlar bśa viš, aš allir stóru fjölmišlarnir hafa skipt um eigendur į sķšustu žremur įrum.
Tilvist RŚV į auglżsingamarkaši birtist ķ rekstrarerfišleikum annarra fjölmišla og dregur mįtt śr metnašarfullri dagskrįrgerš annnarra fjölmišla. Hin öfluga staša RŚV į auglżsingamarkašinum kemur einnig ķ veg fyrir aš nżir ašilar komist inn į markašinn.
Auglżsingatekjur RŚV įriš 2002 voru um 730 milljónir króna og tekjur af kostun um 95 milljónir króna. Hjį einkastöšvunum voru auglżsingar žį um 1.500 milljónir og kostun um 430 milljónir. Rķkisśtvarpiš er žvķ meš meira en žrišjung af žessum auglżsingamarkaši.
Rķkisśtvarpiš er ekki ašeins meš rįšandi stöšu į auglżsingamarkašinum heldur fęr žaš aš auki 2,2 milljarša meš skyldubundnum afnotagjöldum og auk žess stórfé śr rķkissjóši en tap į rekstri RŚV įrin 2001 og 2002, var yfir 500 milljónir króna sem skattborgarar greiša.
Žrengjum ekki aš einkaframtakinu
Samfylkingin talar ekki fyrir žvķ aš rķkisfjölmišillinn eigi ekki rétt į sér, žvert į móti. Žaš eru sérstök rök fyrir tilvist rķkisfjölmišils į fjölmišlamarkaši, eins og öryggis- og fręšslu- og lżšręšishlutverk rķkisfjölmišilsins. Žessi rök eiga hins vegar alls ekki viš um starfsemi RŚV į auglżsingamarkašinum. Auglżsingamarkašurinn er samkeppnismarkašur. Žaš eru engin öryggis-, menningar- eša lżšręšisleg rök fyrir žvķ aš RŚV sé rįšandi ašili į auglżsingamarkaši.
RŚV er einnig aš žrengja aš frjįlsum Netmišlum en samkeppni viš rķkistyrka stofnun, eins og RŚV er, er vitaskuld vonlaus til lengar fyrir ašra. Viš megum ekki gera einkaframtaki ķ fjölmišlaheiminum svo erfitt fyrir aš nįnast śtilokaš sé aš reka slķk fyrirtęki til lengri tķma į Ķslandi. Ég tel aš žaš eigi aš takmarka umsvif Rķkisśtvarpsins į auglżsingamarkašinum en geta mį žess aš į öšrum Noršurlöndum og ķ Bretlandi eru rķkisfjölmišar ekki į auglżsingarmarkaši. Vitaskuld yršu įfram ķ RŚV tilkynningar frį einstaklingum og opinberum ašilum og jafnvel skjįauglżsingar.
Ekki skilningur hjį menntamįlarįšherra um einkaframtakiš
Žaš er hagur okkar allra aš hafa hér fjölbreytilega flóru fjölmišla. Žvķ fjölbreytari sem flóran er žeim mun betur eru hagsmunir almennings og auglżsenda tryggšir til lengri tķma. Rķkisvaldiš hefur veriš aš fara śt af samkeppnismarkaši ķ mörgum atvinnugreinum og žaš er vel. Žaš er žvķ tķmaskekkja og beinlķnis hęttulegt fjölbreyttu śrvali fjölmišla aš rķkiš žrengi aš öšrum frjįlsum fjölmišlum meš žįtttöku sinni į auglżsingamarkaši eins og žaš gerir nś.
Žaš er hins vegar mišur aš menntamįlarįšherrann hafi ekki skilning į žessari stöšu og sé ekki tilbśinn aš beita sér fyrir naušsynlegu brotthvarfi rķkisfjölmišilsins af markaši sem augljóslega er samkeppnismarkašur.

Höfundur

Ágúst Ólafur Ágústsson
Ágúst Ólafur Ágústsson

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (20.8.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 2
  • Frį upphafi: 142521

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 2
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    
Leita ķ fréttum mbl.is

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband