Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2004

Karlar geta komiš ķ veg fyrir naušgun

Naušgun er einn višbjóšslegasti glępur sem hęgt er aš fremja. En engu aš sķšur er margt sem bendir til žess aš samfélagiš meti naušgun ekki alltaf sem mjög alvarlegan glęp. Frįsagnir af naušgunum eftir Verslunarmannahelgina fį išulega minna plįss ķ fjölmišlum heldur en umfjöllun af vešri. Aš baki hverri frétt um naušgun liggur eftir nišurbrotin manneskja, oft til lķfstķšar. Meš hverri naušgun sem viš fréttum af hefur dóttir einhvers, móšir, eiginkona eša kęrasta veriš eyšilögš.
Dómstólar og löggjafinn standa sig ekki
En hvernig er nęmi opinberra ašila gagnvart naušgunum? Dómstólar męta ekki alvarleika brotsins ķ dómum. Dómstólar taka einnig vęgar į naušgunum sem eru framdar af einhverjum sem fórnarlambiš žekkti. Ķ svoköllušum ,,tilefnislausum” naušganum eru dęmdir žyngri dómar. Žetta eru hęttuleg skilaboš sem erfitt er aš skilja enda er aldrei tilefni til naušgunar til stašar. Reynsla konu sem veršur fyrir naušgun af hįlfu kunningja er ekkert bęrilegri en žeirrar sem veršur fyrir naušgun af hįlfu ókunnungs.

Löggjafinn er ekki heldur ķ samręmi viš žann veruleika sem žolendur naušgana bśa viš. Löggjafinn gerir rįš fyrir ofbeldi eša hótun um ofbeldi til aš hęgt sé aš beita hinu eiginlega naušgunarįkvęši ķ 194. gr. almennra hegningarlaga og er refsingin frį 1-16 įr. Sé ekki ofbeldi til stašar er 195. gr. beitt meš refsingu upp aš 6 įrum og sś naušgun er ašeins skilgreind sem ,,ólögmęt naušung” af hįlfu löggjafarvaldsins.

Munurinn į refsihęš lagaįkvęšanna eru heil 10 įr og sżnir žaš aš löggjafinn lķtur į naušgun ,,įn ofbeldis” ekki nęrri eins alvarlegum augum og ef um naušgun skv. 194. gr. er aš ręša. Skilyrši um ofbeldi eša hótun um ofbeldi rķmar hins vegar oft ekki viš žann veruleika sem konur lenda ķ žegar žęr verša fyrir naušgun.

Er žaš ķ samręmi viš upplifun fórnarlambsins aš ofbeldiš sé žaš versta viš naušgun? Skyldi žeim konum sem verša fyrir naušgun skv. 195. gr. lķša öšruvķsi en žeim konum sem eru žolendur naušgunar skv. 194. gr.? Sś įhersla sem lögš er į ofbeldi dregur śr öšrum žįttum, eins og aš naušgun er fyrst og fremst įrįs į kynfrelsi, athafnafrelsi og viršingu. Lögin bera žvķ žess merki aš žau eru samin śt frį sjónarhóli gerandans en ekki žolandans.
Karlmenn segja NEI viš naušgunum
Žaš er grundvallaratriši aš įtta sig į aš žaš eru karlar sem naušga. Žess vegna er mikilvęgt aš karlar taki žįtt ķ umręšunni um naušganir og velti fyrir sér leišum til aš koma ķ veg fyrir naušganir. Karlahópur Femķnistafélags Ķslands stendur nś fyrir įtakinu Karlmenn segja NEI viš naušgunum og er takmarkiš aš fį karla til aš velta fyrir sér hvaš žeir geti gert til aš koma ķ veg fyrir naušganir. Žar sem žaš eru karlar sem naušga žį eru žaš karlar sem geta komiš ķ veg fyrir naušganir.

Hvaš hefur breyst?

Hér eftir mį lesa ręšu mķna sem var flutt ķ utandagskrįrumręšu um įlit kęrunefndar jafnréttismįla og višbrögš dómsmįlarįšherra viš žvķ.
Herra forseti
Višbrögš hęstvirts dómsmįlarįšherra vegna hafa veriš meš ólķkindum. Mįlsvörn hęstvirts dómsmįlarįšherra er aš hann er ósammįla jafnréttislögunum og žvķ skiptir brot į žeim ekki mįli. Svona talar hęstvirtur dómsmįlarįšherra um landslögin. Žaš er nś öll viršingin fyrir lögum landsins!
Višbrögš hęstvirts dómsmįlarįšherra er skólabókardęmi um valdhroka. Og skólabókardęmi um mann sem hefur veriš of lengi viš völd. Ég trśi žvķ ekki aš žjóšin og kjósendur Sjįlfstęšisflokks muni lķša aš sjįlfur dómsmįlarįšherrann brjóti lögin, einfaldlega vegna žess aš hann er ósammįla žeim.
Hęstvirtur dómsmįlarįšherra hefur kallaš jafnréttislögin barn sķns tķma og tķmaskekkju og telur lagasetninguna gallaša.
En hvaš hefur hins vegar breyst sķšan ķ umręšunni viš setningu žessara sömu laga fyrir ašeins fjórum įrum žegar hęstvirtur menntamįlarįšherra, Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttir, sagši, meš leyfi forseta: ,,...Er žetta frumvarp mjög mikil framför fyrir jafnréttismįlin og fjölskyldur ķ landinu."

Eša žegar hįttvirtur žingmašur Sjįlfstęšisflokksins, Arnbjörg Sveinsdóttir, sagši, meš leyfi forseta: "Ég tel hins vegar aš žetta frumvarp sé mjög vel unniš."

Eša žegar enn einn žingmašur Sjįlfstęšisflokksins, Drķfa Hjartardóttir sagši, meš leyfi forseta: "Ég held aš žaš skipti mjög miklu mįli aš viš höfum žetta frumvarp til laga aš leišarljósi."
Eša žegar Įsta Möller sagši, meš leyfi forseta: "...enda ber frumvarp žess merki aš vandaš hefur veriš til verksins."
Ég beini žeirri spurningu til žingmanna Sjįlfstęšisflokksins, sem allir studdu lögin į sķnum tķma, hvaš hefur breyst? Afstaša hęstvirts dómsmįlarįšherra og formanns Sjįlfstęšisflokksins liggur fyrir en hver er afstaša varaformanns Sjįlfstęšisflokksins?
Žaš segir sig sjįlft aš hęstvirtur dómsmįlarįšherra getur ekki bśiš viš stórgölluš lög og į ekki aš gera žaš. Žvķ hlżtur frumvarp aš vera vęntanlegt frį hęstvirtum dómsmįlarįšherra. Hin réttu jafnréttislög.
Ég vil žvķ aš lokum beina žeirri spurningu til hęstvirts dómsmįlarįšherra hvenęr mį vęnta slķks frumvarp frį honum og hvaša breytingar ętlar hann aš gera į jafnréttislögunum. Hvernig munu jafnréttislög Björns Bjarnasonar lķta śt?

Brostin réttlęting į rķkisvaldinu

Ein helsta réttlętingin jafnašarmanna į rķkisvaldinu fyrir utan aš tryggja öryggi žegnana er aš gęta hagsmuna žeirra sem minna mega sķn. Nokkrir hópar ķ okkar rķka samfélagi verša ętķš śt undan hjį nśverandi rķkisstjórnarflokkum. Žessir hópar eiga žó žaš sameiginlegt aš ašstoš viš žį er ein helsta réttlęting į tilvist rķkisvaldsins. Žaš er ekki hęgt aš réttlęta önnur rķkisśtgjöld į mešan mįlefni žessara hópa eru ķ ólestri.
Gešsjśkir einstaklingar eru śt undan
Fyrsti hópurinn eru gešsjśkir einstaklingar. Žaš er hreint śt sagt ótrślegt aš mįlefni gešsjśkra einstaklinga ķ samfélagi okkar séu ķ ólestri įr eftir įr og hjį 9. rķkustu žjóš ķ heimi sem viš Ķslendingar eru. Meira aš segja gešsjśk börn verša fyrir baršinu į fjįrskorti og įhugaleysi stjórnvalda į mįlefnum žeirra.

Śrręši og athvarf alvarlegra veikra einstaklinga eru annašhvort ekki til stašar eša ekki fullnęgjandi. Žaš į aš vera forgangsatriši hverrar rķkisstjórnar aš gera stöšu žessara einstaklinga eins góša og hęgt er.
Gerum betur viš aldraša
Annar hópurinn sem išulega veršur śt undan eru aldrašir. Eldri borgara žessa lands hafa byggt upp žetta rķka samfélag. Žess vegna ber okkur aš gera vel viš žį og koma į móts viš žeirra óskir, t.d. hvaš varšar sveigjanleg starfslok og möguleika į hjśkrunarrżmum.

Undirritašur hefur lagt fram žingsįlyktun um aš skoša žunglyndi eldri borgara sérstaklega. Žunglyndi mešal eldri borgara er aš einhverju leyti fališ og ógreint hér į landi en engin stofnun innan heilbrigšisgeirans fęst į skipulagšan hįtt viš žunglyndi eldri borgara. Žunglyndi mešal eldri borgara getur ķ sumum tilfellum veriš frįbrugšiš žunglyndi annarra aldurshópa žar sem missi maka eftir langt hjónaband, einmannaleiki og lķfsleiši geta veriš veigameiri orsök en hjį öšrum hópum sem og fjįrhagsįhyggjur og kvķši vegna framtķšarinnar. Žessi hópur į svo sannarlega skiliš aš fį meiri athygli og forgang hjį stjórnmįlamönnum.
Mįlefni fanga eru mįlefni samfélagsins
Žrišji hópurinn sem er afskiptur eru fangar. Mįlefni fanga og fangelsa eru ekki hįtt skrifuš hjį rķkisvaldinu og er nęsta tryggt aš žeir sem žašan kom śt eru verri menn en žegar žeir fóru inn. Engin mešferšarśrręši mį finna ķ fangelsum og žar eru reglur sem nišurlęgja fanga og brjóta žį nišur. Dęmdir kynferšisafbrotamenn fį enga skipulagša mešferš viš sķnum sjśkdómi og męta žeir žvķ aftur ķ hverfin jafnsjśkir og žeir voru žegar žeir fóru inn.

Žaš er ekki borgurunum ķ hag aš fį skemmda og veika menn aftur į göturnar. Žaš myndi spara samfélaginu mikla fjįrmuni ef rķkisvaldiš kęmi į fót fullnęgjandi mešferšarśrręšum fyrir fanga.

Undirritašur hefur lagt fram žingsįlyktun um aš ašskilja beri unga fanga žeim eldri m.a. til žess aš betrun og endurhęfing takist betur. Samneyti eldri og forhertari fanga viš unga og óreyndari fanga gerir žeim yngri ekkert gott og getur beinlķnis stušlaš aš frekar afbrotum hjį ungum föngum žegar žeir losna śr fangelsi.
Örorka į ekki aš žżša fįtękt
Fjórši hópurinn eru öryrkjar. Hlutskipti öryrkja eru ekki öfundsverš. Um er aš ręša einstaklinga sem vegna sjśkdóms eša slysa hafa ekki fulla starfsorku. Žetta er hópur sem samfélaginu ber aš rétt fram hjįlparhönd en örorka į ekki aš žżša fįtękt. Gęta žarf sérstaklega aš ungum öryrkjum sem hafa ekki haft tękifęri į vinnumarkaši til aš byggja upp sparnaš og lķfeyri.

Setjum börnin ķ forgrunn
Fimmti hópurinn sem mį nefna eru börn sem ęttu aš krefjast fullrar athygli hvers stjórnmįlamanns. Fįtękt foreldra bitnar ekki sķst į börnunum. Žaš žarf aš skilgreina įkvešnar tómstundir og ķžróttir sem hluta af grunnskólastiginu žar sem undanfarin misseri hefur vaxandi hópur barna ekki efni į ešlilegri žįtttöku ķ slķkum athöfnum. Žįtttaka barna ķ ķžróttum vegna kostnašar er mikiš įhyggjuefni į mörgum heimilum.

Staša langveikra barna og veikindaréttur foreldra žeirra hefur veriš talsvert lakari hér į landi heldur en į hinum Noršurlöndunum. Žetta er einn af žeim hópum sem okkur ber aš gera vel viš og žaš er til skammar aš žaš sé ekki gert.
Er žetta allt hęgt?
En er žetta ašeins oršręša stjórnarandstöšužingmanns sem vill gera allt fyrir alla? Nei, alls ekki. Žaš er ljóst aš rķkisvaldiš hefur svigrśm til aš stórbęta stöšu viškomandi hópa. Til marks um hiš mikla svigrśm sem rķkisstjórnarflokkarnir hafa bśiš viš lengi mį nefna eina slįandi stašreynd.

Į föstu veršlagi eru śtgjöld rķkisins įriš 2004 100 milljöršum króna hęrri en žau voru įriš įriš 1997. Žetta žżšir aš rķkiš hefur haft 100 milljarša króna meira į milli handanna į hverju įri en žaš hafši įriš 1997!

Ķ įętlun fjįrmįlarįšuneytisins um rķkisbśskapinn til įrsins 2007 er sķšan gert rįš fyrir aš heildartekjur rķkisins verši tępum 100 milljöršum króna hęrri en žęr voru 2000. Žessar tölur stašfesta aš rķkisstjórnin hefur nęgilegt svigrśm til aš gera żmislegt.

Eins og allir vita snśast stjórnmįl um forgangsröšun. Viš ķ Samfylkingunni viljum ašra forgangsröšun hjį rķkisvaldinu og viš viljum og munum męta žörfum žessara fimm ofangreindra hópa. Žaš krefst ekki mikillar fjįrśtlįta en žaš krefst athygli stjórnmįlamanna. Slķka athygli er ekki aš finna hjį rķkisstjórnarflokkunum.

Lķfsżnataka śr starfsfólki

Ég var mįlshefjandi į utandagsskrįrumręšu um lķfsżnatöku śr starfsfólki og var Įrni Magnśsson, félagsmįlarįšherra til andsvara. Tekist var į um grundvallaratriši en hér eftir mį finna hluta af ręšu minni um žetta brżna mįl.
Tilefni žessarar umręšu um lķfsżnatöku śr starfsfólki er umsóknareyšublöš og rįšningarsamningar sem eru aš ryšja sér til rśms hér į landi. Žar er krafist heimildar frį launžegum um aš atvinnurekendur megi framkvęma lęknisskošun og sżnatöku į launžegum hvenęr sem er į vinnutķma.Yfirlęknir Vinnueftirlitsins hefur lżst yfir miklum įhyggjum yfir žessari žróun og telur hann slķkt vald hjį atvinnurekendum ekki vera sišferšislega verjandi og hvetur hann til umręšu um mįliš.
Bent hefur veriš į umsóknareyšublöš sem starfsmenn įlversins ķ Straumsvķk verša aš undirrita. En žar stendur, meš leyfi forseta,: "Allir starfsmenn sem rįšnir eru žurfa aš gangast undir lęknisskošun žar sem m.a. er prófaš fyrir ólöglegum efnum auk žess sem fyrirtękiš įskilur sér rétt til aš kalla starfsmenn ķ rannsókn hvenęr sem er į vinnutķma." Tilvitnun lżkur.
Ašaltrśnašarmašur starfsmanna įlversins hefur sagt aš žessi heimild fyrirtękisins til aš taka lķfsżni śr starfsmönnum hvenęr sem er, sé ķ algerri andstöšu viš starfsmennina og vilja žeir fį žetta śt. Upplżsingafulltrśi įlversins hefur hins vegar sagt aš um sé fyrst og fremst vinnuöryggismįl aš ręša og markmišiš sé aš tryggja vķmulausan vinnustaš. Einnig telur hann aš įlveriš sé ķ fullum rétti til aš setja slķka skilmįla žar sem allir ašilar hafa veriš upplżstir.
Fólk spyrji sig sjįlft hvort žaš myndi vilja svona heimild til atvinnurekanda
Žaš er rétt aš taka fram aš slķkt réttindaafsal einskoršast ekki einungis viš Įlveriš ķ Straumsvķk og er žetta žvķ vķštękara mįl en svo og t.d. hafa sumar fataverslanir tekiš upp slķk įkvęši. En meš sömu rökum og įlveriš beitir mį koma į svona įskilnaši į öllum vinnustöšum sem eiga aš vera vķmulausir. Hvernig žętti žingmönnum žaš aš eiga von į lķfsżnatöku aš hįlfu hęstvirts forseta hvenęr sem er? Veršur nęsta skref aš starfsfólk hjį Hagkaupum eša Eimskip verši bešiš um lķfssżni?
Hér er hins vegar um aš ręša flókiš mįl žar sem samžykki launžega er til stašar. Žaš er ljóst aš fullt jafnręši er ekki į milli ašila žegar kemur aš slķkum samningsįkvęšum og žaš er įkvešinn naušungarbragur į umręddu samžykki vegna žeirrar stašreyndar aš slķkt samžykki er forsenda fyrir vinnu. Sį sem neitar aš samžykkja lķfssżnatökuna fęr ekki vinnu.
Ķ lögum um persónuvernd og mešferš persónuupplżsinga kemur m.a. fram aš samžykki sé sérstök, ótvķręš yfirlżsing sem einstaklingur gefur af fśsum og frjįlsum vilja. Žegar forsenda fyrir atvinnu er yfirlżsing af slķku tagi sem hér um ręšir veršur aš teljast aš ekki sé mikiš eftir af hinum fśsa og frjįlsa vilja. Viš höfum nś žegar śrręši ķ samningalögum sem taka į samningum sem taldir eru ósanngjarnir žegar litiš er til efnis samnings, stöšu samningsašila eša atvika viš samningsgeršina.
Hvert viljum viš stefna?
En žótt įskilnašur um lķfsżnatöku eša fyrirvaralausa blóšprufu fyrir starfi sé žó lķklega löglegur mišaš viš nśverandi lög veršur aš telja slķkt fyrirkomulag vera sišferšislega óverjandi. Ķ raun er žetta mįl spurning um hvert viš viljum stefna. Žetta er spurning um hugmyndafręši og pólitķk. Žaš er einfaldlega ekki fyrirtękja aš bišja um slķkt afsal į persónuréttindum sinna launžega og hępiš er aš markmiš um vķmulausan vinnustaš, eins göfugt og žaš er, réttlęti svona heimild til atvinnurekanda.
Ķ framlögšu stjórnarfrumvarpi um vįtryggingarsamninga eru settar takmarkanir į rétti tryggingarfélaga į upplżsingum um erfšaeiginleika manns žrįtt fyrir samžykki viškomandi og ķ raun veršur bannaš aš bišja um slķkt samkvęmt frumvarpinu. Ķ Danmörku eru beinlķnis geršar lagalegar takmarkanir į rétti vinnuveitenda til aš óska eftir sjśkraskrį launžega žrįtt fyrir aš viškomandi launžegi samžykki slķkt. Žaš er žvķ hęgt aš setja lagalegar takmarkanir fyrir įskilnaši hjį atvinnurekendum um lķfsżnatöku žrįtt fyrir aš formlegt samžykki sé fengiš hjį launžeganum.
Er spurning um pólitķk
Meš skilyršislausum rétti atvinnurekanda į lķfsżnatöku śr starfsfólki er žvķ gengiš allt of langt. Slķkur réttur hjį atvinnurekendum brżtur gróflega į persónurétti žegna žessa lands og bżšur hęttunni heim į misnotkun. Hvaša valkosti eiga launžegar ef žetta fyrirkomulag veršur aš almennri reglu ķ okkar žjóšfélagi? Hvert erum viš aš fara ef skilyrši fyrir atvinnu verša hįš afsali į mikilvęgum persónuréttindum? Žaš gengur ekki aš menn skżli sér į bak viš samžykki, sem er gefiš įn nokkurra raunverulegra valkosta.
Žessi umręša er ķ raun og veru spurning um pólitķska afstöšu en ekki um lögfręši. Žetta er žvķ ekki endilega spurning um gildandi rétt heldur um hvert viš viljum stefna. Žaš er žvķ hęgt aš taka undir hvatningarorš yfirlęknis Vinnueftirlitsins aš umręša um slķkt fyrirkomulag rįšningarsamninga žurfi aš fara fram į mešal verkalżšshreyfinga, atvinnurekenda og stjórnmįlamanna įšur en slķkt eftirlit verši almennt višurkennt hér į landi. Samfylkingin vill opna umręša um slķk grundavallarmįl. Viš getum ekki lętt svona afsali į persónuréttindum inn ķ okkar samfélag įn umręšu.
Hefšbundin réttlęting į eftirliti og skeršingu į persónurétti
Žótt menn setti slķk įkvęši ķ rįšningarsamninga og į umsóknareyšublöš af góšum vilja žį veršum viš aš hafa ķ huga aš menn išulega réttlęta hvers konar eftirlit og skeršingu į persónurétti meš fögrum markmišum. Hér er einfaldlega hins vegar gengiš of langt og hęgt er aš bregšast viš meš öšrum og vęgari leišum. Fólk er meš réttu viškvęmt fyrir slķkum sżnatökum og möguleika į upplżsingabanka eins og umręšan um gagnagrunninn sżndi į sķnum tķma. Nś er vķša rętt aš allt sé leyfilegt ķ nafni framleišniaukningar og barįttu gegn hryšjuverkum. En žaš žarf aš gęta aš žvķ aš mannréttindi og frjįls réttur einstaklings séu ekki virtur aš vettugi.
Löggjafinn veršur aš geta tekiš afstöšu til slķkra mįla sem snerta žessi grundvallarréttindi žegnanna. Žaš er sömuleišis mikilvęgt aš sporna gegn žessari žróun ķ tęka tķš og į mešan hśn er višrįšanleg. Ég spyr žvķ žingheim hvort žetta sé sś leiš sem viš viljum fara? Žaš er žvķ afar fróšlegt aš heyra afstöšu hęstvirts félagsmįlarįšherra til žessarar žróunar og hvort hann telji žörf į aš setja takmarkanir į rétti atvinnurekanda į lķfsżnatöku śr starfsfólki į vinnumarkaši.

Höfundur

Ágúst Ólafur Ágústsson
Ágúst Ólafur Ágústsson

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (20.8.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 2
  • Frį upphafi: 142521

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 2
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    
Leita ķ fréttum mbl.is

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband